Magnetinės miltelinės kontrolės metodas (EN ISO 9934-2) tai vienas iš labiausiai paplitusių ir patikimų neardomos kontrolės būdų nustatant paviršinius defektus gaminiuose iš feromagnetinių medžiagų naudojamų gamyboje ir eksploatacijoje.
Metodas grindžiamas tuo, kad magnetinis srautas gaminio nedefektinėje zonoje nekeičia savo krypties tol kol srauto kelyje nesutinkamos zonos su žemesniu magnetiniu įsiskverbimu, pvz. tai gali būti defektai metalo vientisumo pažeidimų pavidalu (įtrūkimai, nemetaliniai intarpai ir t.t.). Šiose dalyse magnetinio lauko jėgos linijos išeina į metalo paviršių ir grįžta atgal, o šiuo atveju susidarant vietiniams magnetiniams poliams (N ir S) atsiranda magnetinis laukas defektinėje zonoje. Magnetinis laukas defektinėje vietoje tampa nevienalytis, o magnetines daleles patekusias į šią zoną veikia jėga traukianti jas į didžiausios koncentracijos magnetinių jėgos linijų vietą, t.y. prie defekto. Veikiamos jėgų dalelės įsimagnetina ir traukiasi viena prie kitos kaip magnetiniai dipoliai sudarydamos grandinines struktūras, orientuotas magnetinio poliaus jėgos linijų atžvilgiu.
Magnetinės miltelinės kontrolės metodas skirtas paviršinių ir nepaviršinių metalo vientisumo pažeidimų nustatymui – defektams įsiskverbiantiems gilyn į gaminius. Tokiais defektais gali būti įtrūkimai, įplyšimai, flokenai, nepravirinimai, poros.
Magnetinės miltelinės kontrolės metodas (MT) skirtas paviršinių ir nepaviršinių metalo vientisumo pažeidimų defektų nustatymui įvairių formų ir išmatavimų objektuose, pagamintuose iš feromagnetinių medžiagų. MT pagalba galima nustatyti tokius defektus, kurių plyšio plotis iki kelių mikrometrų. Metodas gali būti taikomas ir objektų su nemagnetiniu paviršiu.
Kontrolės seka atliekant bandymus magnetinės miltelinės kontrolės metodais (Magnetic particle testing - MT):
1. Detalės paruošimas kontrolei
Būtina švariai nuvalyti paviršių nuo atsisluoksniuojančių defektų, rudžių, purvo, o taip pat nuo įvairių tepalų ir riebalų, jei kontrolė vykdoma naudojant vandenines suspensijas arba sausus miltelius. Jei paviršius yra tamsus ir juodi magnetiniai milteliai sunkiai matomi ant tokio paviršiaus, tai objektas padengiamas plonu permatomu baltų dažalų (grunto) sluoksniu. Tinkamas PHINDER 280 kontrastinis gruntas.
2. Objekto įmagnetinimas
Įmagnetinimas paviršiaus yra vienas iš svarbesnių operacijų kontrolės vykdymo procese. Nuo teisingo būdo pasirinkimo, įmagnetinimo rūšies ir kryptingumo, o taip pat srovės daugmaž priklauso kontrolės jautrumas ir galimybė nustatyti defektus.
3. Detalės paviršiaus padengimas magnetiniais milteliais arba suspensija
Optimaliausias būdas yra detalės panardinimas į indą, kuriame suspensija yra gerai išmaišyta ir vėliau lėtai pašalinus iš skysčio. Bet ne visada šis metodas yra naudingas, todėl dažniausiai naudojamas padengimo būdas užpurškiant. Purškiamos srovės stiprumas negali būti didelis, kad nenusiplautų magnetiniai milteliai nuo defektinių zonų. Sauso kontrolės metodo metu šie reikalavimai taikomi oro srovės slėgiui, kurio pagalba dengiamas objekto paviršius magnetiniais milteliais.
Siūlomi PHINDER 251 (juodos spalvos suspensija) ir PHINDER 150 (fluorescentinė suspensija).
4. Objekto vizualinis įvertinimas
Vizualinė patikra atliekama po suspensijos pagrindinės masės nutekėjimo, kai magnetinių miltelių išsidėstymo paviršiuje vaizdas yra nekintamas. Kai kuriais atvejais nepakanka tik vizualinio įvertinimo, todėl naudojamos ir kitos optinės priemonės defektų nustatymui, kurių tipas parenkamas priklausomai nuo standarto reikalavimų. Bet kokiu atveju, optinių priemonių didinimo vertė negali viršyti 10 kartų.
Tinkami vizualinės kontrolės ir optinių priemonių sprendimai – www.vegastel.eu
5. Išmagnetinimas ir išmagnetinimo kontrolė.
Naudojami du pagrindiniai išmagnetinimo būdai. Efektyviausias iš jų yra detalės įkaitinimas iki temperatūros - Kiuri taško, kurio metu visos magnetinės medžiagos savybės dingsta. Šis būdas naudojamas labai retai, nes kaitinant gali keistis medžiagos mechaninės savybės, kurios dažniausiai nėra leistinos.
Antras išmagnetinimo būdas pagrįstas kintamo magnetinio lauko panaudojimu su amplitude, tolygiai mažinama nuo tam tikros maksimalios reikšmės iki nulio. Priklausomai nuo detalės medžiagos, išmatavimų ir formos naudojami kintami magnetiniai laukai skirtingų dažnių – nuo keleto iki kelių dešimčių Hz.