Kapiliarinis neardomos kontrolės metodas (EN ISO 3452, EN 571) pagrįstas kapiliariniu indikatorinių skysčių įsiskverbimu į kontroliuojamų paviršių defektų ertmes ir skirtas paviršinių defektų arba defektų išeinančių į medžiagos paviršių nustatymui. Šis metodas naudingas nesklandumų išaiškinimui, kurių skersiniai matmenys nuo 0.1 - 500 mkm, tame tarpe kiauryminiams defektams juodų ir spalvotų metalų, lydinių, keramikos, stiklo ir pan. paviršiuose.

Vertinant apibendrintas kokybines savybes, tai šis metodas įgalina nustatyti mikro defektus paviršiuose, nepasiekiamus kitais neardomos kontrolės metodais, taip pat ypač vertinama kaštų vertė bendram inspektuoto paviršiaus plotui, patikrinimo paprastumas, nereikalaujama sudėtinga įranga bei geras portatyvumas ir mobilumas. Kapiliarinis kontrolės metodas skvarbiaisiais dažalais savo savybėmis pranoksta daugelį kitų kontrolės metodų.

Raudonai – baltas metodas

Skvarbiaisiais dažalais dengiamas kontroliuojamo objekto paviršius. Dėka ypatingų savybių, kurios užtikrinamos parenkant tam tikras skvarbiųjų dažalų fizikines savybes: paviršiaus įtempimai, klampumas, tankis ir kt., šie dažalai įsiskverbia į mažiausius defektus, išeinančius į kontroliuojamo objekto paviršių. Po tam tikro laiko dažalai atsargiai šalinami nuo paviršiaus ir sekančiame etape dengiama ryškalu, kuris ištirpindamas dažalų likučius defektų ertmėse, dėka difuzijos „ištempia“ juos į kontroliuojamo objekto paviršių. Esantys defektai ryškia raudona spalva išryškėja baltame ryškalo fone. Indikatoriaus pėdsakai linijų pavidale nurodo esančių įtrūkimų, porų egzistavimą kontroliuojamame objekte.

Fluorescentinis  (liuminescencinis) metodas

Šis metodas įgijo didelį populiarumą Europoje, nes gali užtikrinti daug aukštesnį jautrumą,  nei raudonai-baltas kontrolės metodas. Šio metodo skirtumas – naudojimas ypatingų fluorescentinių dažalų, turinčių dalelytes, kurios švyti ultravioletinėje šviesoje. Šiuo metodu vykdant kontrolę nėra reikalingas ryškalas! Trūkumai – reikalingos nešiojamos arba stacionarios UV lempos.

Kontrolės seka skvarbiaisiais dažalais (PT – Penetrant testing):

1 etapas. Paviršiaus paruošimas ir valymas

Kad dažalai galėtų įsiskverbti į kontroliuojamo objekto paviršiaus defektus, būtina paviršių paruošti nuvalant vandeniu ar organiniais tirpikliais. Ant paviršiaus negali būti jokių nešvarumų (tepalai, rūdys, nuodegos, vandens, ledo ar kt.), visos antikorozinės dangos (metalizacija, dažai ir pan.), taip pat turi būti pašalinti nuo kontroliuojamos zonos. Organinius nešvarumus galima pašalinti naudojant valiklį PHINDER 890 arba PFINDER 895. Po šios procedūros būtina kontroliuojamą paviršių išdžiovinti, kad defektų viduje neliktų jokių pėdsakų nei vandens nei valiklio.

Ypač geromis valymo savybėmis pasižymi ir šiuo atveju tinkamas sprendimas yra valiklis PHINDER 890; kurį galima naudoti ir pašalinant skvarbiųjų dažalų likučius ir vykdant pakartotinę kontrolę (po defektų taisymo), kai būtinas preciziškas paviršiaus švarumas. Šis valiklis tinka ir magnetinei – miltelinei kontrolei, kai būtina šalinti balto grunto likučius.

2 etapas. Skvarbių dažalų naudojimas.

Dažalais paviršius dengiamas užpurškiant, teptuku arba panardinant į dažalų vonią, kad kontroliuojama zona gerai pasidengtų skvarbiais dažalais. Rekomenduojamas penetranto kontakto laikas su kontroliuojamu paviršiumi (priklausomai nuo defektų tipo, medžiagos, užduoties ir specifikacijos) nuo 5 iki 60 minučių prie temperatūros 10-50 0C. Esant žemiau 100C ir aukščiau 500C temperatūroms pagal EN standartų reikalavimus galima naudoti tik skvarbiuosius dažalus ir priemones tinkamus šioms temperatūroms ir vadovaujantis standartuose nurodytomis procedūromis.

Rekomenduojami šie produktai – PHINDER 800 arba PFINDER 860.

Šie produktai yra patvirtinti naudojimui temperatūrų intervale nuo –20 iki 100 0C vadovaujantis standarto EN ISO 3452 reikalavimais. Pageidaujant vykdyti kontrolę fluorescentinias skvarbiaisiais dažalais, siūlome platų spektrą PHINDER produkcijos.

3 etapas.  Likutinio penetranto kiekio šalinimas

Skvarbieji dažalai šalinami nuplaunant vandeniu, servetėlėmis arba naudojant valiklius PHINDER 890 arba PHINDER 895. Procedūros eigoje kontroliuojamas paviršius išdžiovinamas.

Būtina paminėti, kad šalinant dažalus svarbu nepašalinti jų iš defektų ertmės, todėl reikia vengti paviršiaus plovimo naudojant vandenį po slėgiu ar purškiant aerozoliniais valikliais į paviršių.

4 etapas. Ryškalų naudojimas (nereikalingas, jei naudojate fluorescentinius skvarbiuosius dažalus).

Išdžiovinus kontroliuojamą zoną, paviršius padengiamas ryškalu. Ryškalas išpurškiamas tolygiai plonu sluoksniu, kad dėl didesnio storio nebūtų maskuojami defektai ir nesudarytų sunkumų indikacijos procesui.

Šiuo atveju geriausias sprendimas yra naudoti aerozolines ryškalų pakuotes, kuriais galima pasiekti vienodą ir pakankamai ploną sluoksnį paviršiuje. Ryškinimo laikas trunka nuo 10 iki 30 minučių.

Tinkamas sprendimas - PHINDER 870 ryškalas.

5 etapas. Inspekcija.

Inspekcijos pradžia – betarpiškai nuo ryškinimo proceso pabaigos ir baigiasi, priklausomai nuo standartų reikalavimų bei aplinkos sąlygų. Trukmė gali tęstis iki pusės valandos. Reliatyviai nustatyti defekto gylį galima priklausomai nuo spalvotos dėmės ryškumo (fluorescentiniam metodui – priklausomai nuo dėmės švytėjimo intensyvumo). Kuo ryškesnė dėmė – tuo defektas gilesnis.

Fluorescentiniam metodui būtina naudoti Ultravioletines lempas. Svarbu įvertinti tinkamas UV lempų charakteristikas. Naudojant UV lempas būtina dėvėti individualias apsaugos priemones (akiniai – 100% nepraleidžiantys UV spindulių)